Pabūki naktį šią skaidriu lietaus lašu,
Kuris į lango stiklą man barbena...
Vėl skaudžią gėlą mintimis širdin nešu,
Nes ji tik tavo vieno vardą mena...

Išdžiūvo lūpos jau nuo troškulio svaigaus,
O siela aimanuoja, tavęs rauda... 
Šiltu lietaus lašu nukriski iš dangaus, 
Nuprauski ir paglostyk mano veidą...

Skubu giliai širdy atverti langą tau,
Taip noris nuraminti mūsų sielas, 
Pabelsk gaivinančiu lietaus lašu, prašau...
Ir trokštančią pagirdyk, mano mielas...