Ir kaip dabar man tau padėt pakilti,
Jeigu šešėlyje tamsiam aš pradingau...
Piešiau spalvingą, gražią, šviesią viltį,
Pasilypėjusi iki gilaus dangaus...

Išbluko spalvos, liūdesį išvydę
Ir pyktį, susibarusį su likimu...
Paliko danguje vilties tik brydė,
Bet aš vis tiek tave už rankos dar imu.

Vedu mus ten, kur gaivūs lietūs lyja,
Ištaško visus skaudulius liūtis gausi...
Tik reikia patikėt, kad sielos gyja,
Kad grįžta ir ramybė, ir viltis šviesi...