Pakalbėk su manim tu šią naktį bemiegę,
Suardyk skaudžiai geliančią, spengiančią tylą...
Ilgesys su viltim susiglaudę nemiega,
Mintys, nerimo kupinos, veržias ir kyla...
Juk gali pakalbėt su manim ir be žodžių -
Mūsų širdys nakties tyloje susišaukia...
Nuolat trokštamo balso aš kvapą užuodžiu -
Tokį sodrų ir šiltą, raminantį, jaukų...
Tavo žodžiai nakty man nuaidi be garso,
Juos prie sielos glaudžiu ir iš jaudulio virpu...
Pasislėpus sapne, užsimerkusi tarsiu,
Kaip geidžiu su tavim šią akimirką tirpti...
Gelmė
2018-01-25 18:13:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-01-26 10:49:35
Patiko. Banaliai pasakiau, bet eilės iš tiesų geros. Man.