Po kojom šnabžda klevo lapų vėlės,
Viršūnėj tupi tik keli varnai,
Ant stogo sliuogia katino šešėlis...
Tolesnį to scenarijų – žinai.
 
Pavargęs Rainis lepinas prieš saulę,
Nes dar nežino, kad ji nekaitri,
O mes, pajutę klimato apgaulę,
Netapome pasauliui svetimi.
 
Ruduo spalvotas tarsi jaunas tigras
Ir toks švelnus lyg katinas namuos,
Kad nejučia tampi svajonėm tikras,                      
Tarsi net lytų pašvęstas vanduo.