VAIKYSTĖ
Vaikyste mūsų! Sese mūsų,
Močiutės pasaka šviesi.
Ugnelė tavo kur rusena
ir kur pati dabar esi?
Vaikyste mūsų, dar nors sykį
mums šviesiu sapnu pabūk.
Atskrisk sudie mums pasakyti, –
atskrisk, neužtruk,
mes į jaunystę jau įeinam.

           JAUNYSTĖ
Jaunystėj nuotaika keista, –
norisi šėlti, siausti ir kvatoti.
Netikėtai meilė sutikta
priverčia ir įsisvajoti.
Čia kartais esame romantikais truputį,
o gal ir cinikais šiek tiek.
Rimtai nesvarstom apie būtį,
smagiai su laisve norim lėkt...
Bet ir jaunystė palaidais plaukais
greit nuskriejo rudenio laukais...

        GYVENIMO RUDUO
O laiko ratas vis sukasi bėga
per žalias vasaras, per sniegą,
ir metai praeity vis lieka...
Laikas – karuselė nesustabdomai sukas.
Jis sukas į vakaro pusę.
Ir laimės, kaip žaizdro, mes –
senjorai, jau nebeįpūsim...