Liūdesys

Kas užtraukia padangę pilkai?
Ir apsunkina orą, kad nėr kuo 
Kvėpuoti,
kas dienas nuspalvoja juodai?
Nors baltuos pataluos ima pėdos 
Boluoti,
Varnos lizdas pabalo ir tas
Krankesys toks šiurkštus ir toks
Tuščias.
Tarsi viltį pasivogė kas, tarsi širdį
Pusnynai užpustė.
Nežinau, iš kur liūdesio gaidą girdžiu,
ji užlieja kelius ir klampoji per sniegą
Giliai įsibridus, ir tik šaltas pamėlęs
Dangus tavo mintį išgirs ir priglaus
lyg močiutė ant kelių tave pasodinus,
kaip tada, kai dar laiko laivai
Savo inkarą laikė tvirtai nuskandinę.
Aušta rytas raudonas, lyg žiedas aguonos,
Išsiliejo dangaus pakraštys, rodos, šilta
Turėtų ten būt, bet už lango žiema išsijuosus
Ir vėjas šiaurys.

2018-01-18
Audronaša

2018-01-23 09:54:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-01-24 20:41:34

Puikios eilės, kuriose atsispindi poetės santykis su aplinka.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-01-24 08:48:19

Ir vėjas šiaurys... :(