Kas užtraukia padangę pilkai?
Ir apsunkina orą, kad nėr kuo
Kvėpuoti,
kas dienas nuspalvoja juodai?
Nors baltuos pataluos ima pėdos
Boluoti,
Varnos lizdas pabalo ir tas
Krankesys toks šiurkštus ir toks
Tuščias.
Tarsi viltį pasivogė kas, tarsi širdį
Pusnynai užpustė.
Nežinau, iš kur liūdesio gaidą girdžiu,
ji užlieja kelius ir klampoji per sniegą
Giliai įsibridus, ir tik šaltas pamėlęs
Dangus tavo mintį išgirs ir priglaus
lyg močiutė ant kelių tave pasodinus,
kaip tada, kai dar laiko laivai
Savo inkarą laikė tvirtai nuskandinę.
Aušta rytas raudonas, lyg žiedas aguonos,
Išsiliejo dangaus pakraštys, rodos, šilta
Turėtų ten būt, bet už lango žiema išsijuosus
Ir vėjas šiaurys.
2018-01-18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-01-24 20:41:34
Puikios eilės, kuriose atsispindi poetės santykis su aplinka.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-01-24 08:48:19
Ir vėjas šiaurys... :(