Net kai kančios beribės atrodo
Ir užgulus pilka dargana,
Tavo sieloje žydintis sodas
Tau paliudys – esi ne viena.

Net kai skausmas toks bukas ir tankus,
Net kai, rodos, vilties nebėra,
Baltas angelas sodą aplanko
Ir tau primena – Tu ne viena.

Net kai, regis, pasieksi bedugnę,
O joje tik bekraštė tamsa,
Sielos sode pražydusios ugnys
Sužėrės Tavo dvasios šviesa.