Baltą puokštę žiema dovanojo,
Paguldė sodely ant pievos.
Šakeles kadagėlio užklojo
Minkštais patalėliais sniego.
 
Kitos geresnės nesurasti,
Nei merkti ar saugot nuo šalčio,
Spindės mėnesienoje naktį,
Nors mėgintų speigai sugelti.
 
Tik kad vėjas čionai neužklystų,
Pusnyje nebandytų paslėpti.
Nors tikrai ji ir ten nenuvystų,
Tiktai aš negalėčiau gėrėtis.
 
Baltą puokštę žiema dovanojo,
Kaipgi man už ją nedėkoti,
Juk matysiu galbūt iki kovo,
Kol pradės debesėliai lašnoti.