Kai žiema telegramą šaltą išbels,
tu lyg vėjas, išvytas iš apsnigto sodo,
purtysi sniegą nuo tėvo obels,
vėl čia karalius, bet ne tas – Babilono...
Pasiklydęs tarp žodžių klaidžių,
nesuradęs žvaigždės, kuri kviečia į kelią,
vėl ieškosi savęs lig trečiųjų gaidžių
prie švento paveikslo uždegęs žvakelę.
Beprasmė materija į nieką pavirsta,
nusilpusiam protui nesupratus esmės,
ir nusirita į miglą lipnią ir tirštą,
kur sužvarbusiai sielai nesurasi ertmės.
Vėl naktis, vėl diena, ta pati rutina,
sunkūs žodžiai lyg žirniai į sieną byra.
Juos renki, jie tave lyg vaiką jaudina,
juos beri angelams į padangę tyrą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-01-22 20:31:38
Yra metaforiškumo, bet antra pusė visgi daugiau lenkia į jausminę raišką, ypač dejoniška 3 strofa.
Ji tik kaip papildinys-paaiškinimas (to, kas jau nujaučiama gražiojoj pradžioj ir gale yra barbenančiuose kietuose žirniuose). Tokią (egzistenciškai) tolimo sodo, ilgesio žiemą užtenka mažiau žodžių. (Bet tiek to, gal toj vietoj čiurlena neužšalęs vandenėlis).
Ir pabaigoj tas jaudina – kažkas ne visai. Taip, domina, traukia, bet per paprasta šiame žodyne. Nors… jei tai telegramos kodas, mintis gali apsieiti ir be subtilumų.
O bendras tonas gražus ir temai tinka. Dausos dirba operatorėmis, ieškai to kažko tolimo prasmių.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-01-22 10:50:04
Visi karaliai klysta tarp žodžių klaidžių. Net ir ne Babilono. Ne -is to karaliaus pavardės galūnė? :)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-01-22 10:08:02
Tikrai žiemos žodžiai, nes jaučiasi šaltis.