* * *

medis virš tako
lenkiuosi iki žemės –
praeinu

*

angelo šypsena
skylėta senolės
vaikystės lėlė

*

antis prieš srovę:
nereikia pastangų
stebėti nuo tilto

*

medžių viršūnės
siaučia vėjas
moters akyse

*

kalnų upelis!
užuteky nurimo
žvaigždė
šaltuona

2018-01-21 11:32:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2018-02-06 13:46:22

medžių viršūnės
siaučia vėjas
moters akyse

Puikus haiku.  :)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2018-01-26 11:58:53

medis virš tako… gal tolumoje, o gal ant kalno?.. Kodėl lenkiuosi iki žemės… mįslinga. Vaikystės lėlė angelo šypsena kaip palikimas  iš kartos į kartą – miela ir šventa, kiek daug gražių prisiminimų. Plaukiančios anties prieš srovę stebėjimas tai kartu ir savęs stebėjimas, natūraliai, dažniausiai atplukdo kokią nors išmintį. Ir tas užburiantis medžių šlamėjimas, ar žiūrėtum nuo žemės, ar iš viršaus, virš vilnijančių medžių šakų – pagaunantis skirtingų emocijų siautulys vienu metu.

medžių viršūnės
siaučia vėjas
moters akyse

Gražu. 

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2018-01-22 22:53:14

Man visi savotiškai gražūs

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2018-01-22 12:43:57

Tikra ir jautru

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2018-01-21 11:35:37

Talpūs akimirkų vaizdai.