Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Ir nereikia vienatvei eiliuoti,
Sniego senį pakalbint gali,
Pamatysi, jis ims tau šypsotis.
Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Sukas uodas grakščiai apie nosį,
Pabučiavęs aistringas nuskris,
Pasislėpęs kamputy šypsosis.
Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Kuisis tyliai pelytė po šluota
Ir prabėgs tarsi sprinto bėglys
Su duonelės trupiniu duotu.
Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Šalia mano pėdų kitų pėdos.
Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Šalia mano bėdų kitų bėdos.
Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Suskambėjo daina ties palauke,
Prisiminus aš jos žodžius,
Pasirėmus kartu užtraukiau.
Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Vėjas švilpia tarsi piemenys,
Jis išmokys tave šitaip švilpti,
Kad pradingtų bet koks liūdesys.
Ne vieni, ne vieni, ne vieni,
Taip sukrausim gyvenimo kraitį,
Jei vienatvė ims rodyt dantis,
Paprašysim maloniai išeiti.
poeta
2018-01-20 07:07:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-01-20 15:07:25
teisingi žodžiai tikra vienatvė galiima tik negyvenamoj saloj...
P.S piemenys - liūdesys nesirimuoja