Ir kas tie žodžiai... jie tik silpnas aidas,
Tik trupiniai, tik bandymai aplaidūs.
Jie tik menka dalelė didžio jausmo,
Kuris toks tikras ir visų svarbiausias.
Tai juo širdis taip trokšta apkabinti,
Priglaust, myluoti, saugoti, branginti.
Tai jis širdy bežodis ir bežadis,
Bet toks stiprus, net miegantį prižadins
Ir pamyluos, ir apkabins, ir glostys,
Ir pasodins širdies šventovės sostan.
Ir kunkuliuos, ir liesis lyg upokšnis,
O tu be žodžių jausiesi priblokštas
Tikros didybės tyro paprastumo...
2018-01-18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-01-19 11:14:15
Gerai, kai toks jausmas aplanko.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-01-19 10:02:33
Šiokia tokia paslaptis turinyje, bet kiekvienas supras savaip, mielos eilės.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-01-19 08:35:37
Jūsų žodžiai - mažos saulės kasdienybei.