Visi lekiančio gyvenimo ženklai rodo,
kad mano draugas laikrodininkas Laimonas
yra labai laimingas žmogus ir turi daug proto,
bet kažkodėl po Naujų jis visados neturi laiko.
Per Naujus jis niekaip negali susilaikyti –
ryja viską ir dar piktai sako: valgau kiek noriu,
nors vyno geriu nedaug, bet reikia pasakyti –
cholesterolis ryškiai dera su lašinių storiu.
Visi jo gyvenimo būdo bruožai rėkte rėkia,
kad reikia rytais mankštintis ir laikytis saiko,
bet ar galima tai išaiškinti laimingam žmogui,
jei jis yra gyvenimu patenkintas ir neturi laiko?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-01-14 11:02:20
Ir Nuotaikingas, ir Išmintingas.
Net, galima sakyti, paprastais žodžiais, šmaikščia forma išreikšta filosofija. Egzistencijos klausimas.
Požiūris į laiką, gyvenimo būdą, fizinę ir dvasinę būklę, švenčių ir kasdienybės stalą (tiesioginį ir perkeltinį vartojimo plotą, o norint dar gilesnių poetizmų galima įžvelgti ir sulankstomąjį stalą-knygą), tai ir laimės paieškos...
Nors paskutinėje strofutėje žybtelėjo tarsi apibendrinantis patenkintas, bet – kuo?
Patenkintas, kad pasirinkęs rajūnišką gyvenseną? Ar todėl, kad susitaikęs su neišvengiamybe – supranta gi, kad laikrodis tai eina, badausi ar ėsi, niekur vis tiek nesidėsi. Žodžiu, gyvensi asketiškai ar pilnu tempu, vis tiek tas pats laikrodis.
Tai kokia ta laimė?
Gal ne veltui Laimonas konotuoja ir su limonas (savaip tiktų ir žargoninis miljonas, bet dabar svarbiau citrina): protas dar nieko nereiškia; rūgštus tas gyvenimas, tik susiraukti belieka ir kuo nors nustumti (tam ir dedamos pastangos kiek nori); o užsidėtas lašinių sluoksnis – ne tik nesaikingo (nervingo) vartojiimo pasekmė, bet ir smūgių amortizatorius. Pasirinkimas toks.
Laikas reliatyvus, laimė – požiūryje?
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-01-13 14:57:32
kokie teisingi žodžiai...keliu rankas už...