Atgal į vakarą!
Dar nebaigta istorija,
Dar nenutilęs vėjo gaudesys.
Tik kiek vėsiau – paros kaita...
Pakeisti nori ją,
O pats išlikti toks, koksai esi.
Tik vientisas ir niekam niekada nedalomas –
Neužmiegì glėbỹ anos nakties,
Kai dvylika išmuš,
Kai valandos lyg slalomu
Nučiuoš, nuplauks, bet neartės.
Dar vienas nuostabus saulėlydis...
Ar laikinas –
Užmirši jį, kaip ir visus kitus?..
Ateis vėl rytmetỹs.
Ir tai galiausiai paikina,
Kolei nepradedi skaičiuot metus.
Tad kertėje širdies tikies – gal kartais grįžtama?
Tegul nedaug atgal, tik žingsneliu –
Kur saulė vakare...
Nors prie laidos – dar lyžčioja
Kamienus medžių, langus ir kelius.
O to labiausiai tau ir reikia.
Nes apčiuopiama –
Kas augs, kas versis, kas pareis, kas visada lydės...
................................................................................................
Atgal į vakarą!
Gal basomis ir kopomis,
Gal valtimi per debesis virš atspindžio žvaigždės...
2018 m sausio 8 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-01-12 12:06:52
Atgal į vakarą, į rausvą saulės gaisrą lyg rožės žiedą prasiskleidusį nakčia,
Į begalybėj tolstančių žvaigždžių pašvaistę, atgal...
Kartais man komentuojasi eilėmis.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2018-01-12 10:09:16
Pirmyn į rytojų ! Laikinu !
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-01-12 10:03:58
Taip artima... per debesis į amžinąjį ratą...į begalybę...