Kinžalo aštruma staiga į pykčio tikslą
Susmigs pavydo žodžiais burnoje apsalus,
O krištolinių taurių skaidrūs blyksniai
Paklys nereikalingi veidrodinėj salėj.
Bus padavėjas, kenčiantis po fraku,
Kai išrasoję prakaitu vualiai,
Kai orios damos garsiai išsisakę
Po jais tulžingai svaidosi kinžalais.
O kai prie durų lauks nakties karietos
Grakščiai sulips žaizdas gerai užklojus,
Sugrįš ,kur laukia suknios ir dietos,-
Nes jom „žaidimas sąlygas diktuoja.“