Kada ateis šalta, balta žiema?
Ir vėl galėsiu aš sugrįžt į praeitį,
Kada jauna, jauna su nuotakos suknia,
Per pūgą šėlstančią ėjau į ateitį.
Kada dar viskas buvo prieš akis,
Dabar jau stipriai įpusėję,
Priklausomai nuo to, kiek Dievas
Kiekvienam iš mūsų atseikėjęs.
Tokia balta, šalta žiema ir aš
Su nuotakos suknia per baltą
Pūgą ištiesiu rankas likimui,
Dvi širdys ima plakti vientisu ritmu,
Nors ir už lango vien šalti pusnynai.
Likimas suveda kelius ir akys susitinka,
Ir pajunti, kad tau kažkas neabejingas.
Ir rankos tiesias vienos link kitų,
Ir gera darosi, kad noris skristi,
Pakilt virš tolių mėlynų ir niekada negrįžti.
Kada ateis šalta, balta žiema?
Ir vėl galėsiu aš sugrįžt į praeitį
Ir pasijusti vėl jauna, jauna su 
Nuotakos suknia baltom, baltom pusnim
keliaut į laiko nebūtį...