Kai nieks tavęs čia nepažįsta,
esi be nuotaikos, liūdna,
visai kita nei savoj šaly matyta,
dažnai vienatvės būni apsupta.
Likimas kartais lemia dalią
būti toli nuo Lietuvos.
Dažnai tada širdį gelia
ir nėr vaistų nuo šios ligos.
O ta liga nostalgija vadinas.
Tik pabundi, o ji jau čia.
Baltų snaigių tėviškėj kritimas
neišnyksta atminties rate...
Europoj mažas toks kampelis,
melsvų padangių ten šviesa.
Tas pilkas Lietuvos kelelis
grąžins namo juk visada.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-01-08 18:44:41
Pritariu - vienatvė savanoriškas pasirinkimas, kaip ir svetima šalis. dabar ne 1941 metai, ne pokaris ir Sibiras,
bet garsusis Paryžius, Londonas ar Niujorkas...