Išleidau savo mintį pasivaikščiot –
Tegu paklaidžioja viena,
Tegu laisva aplanko miestų aikštes,
Sodybas sodžiuose senas.

Bet nerimas iškart užgriuvo širdį –
Kaip ji tenai? Ar nepražus?
Ar kas paguos, ar kas sušildys,
Jei žvarbūs vėjai kartais pūs?

Ar atsispirs ji žemiškom pagundom,
O gal net nebandys kovot
Ir nevertais blizgučiais susigundžius,
Tarytum kekšė parsiduos?

O gal tauriausiais žodžiais apsikaišius,
Pilna orumo, išminties,
Sugrįš jinai puiki lyg karalaitė
Ir dar ilgai man kelią švies.