Tai žydi net ir sausį,
Iki Trijų Karalių,
Kad jie nuneštų
Prie Kūdikio lovelės.
Tenai Jį žiedu
Pradžiugintum gražiu.
 
O jei pašals,
Šarma užkris,
Sidabras žiedlapiuos nušvis,
Iš prabangiausių dovanų,
Visų mieliausia
Būsi tu.
 
Iškentus gruodžio
Ilgiausią metų naktį,
Kai žvarbūs lietūs
Barė, lenkė, plakė,
Viena žydėjai raudonai,
Iškeltu žiburiu švietei. 
...............................
Mažas stebuklas –
Pražydus sausio rožė,
Lyg pamirštas lašelis,
Tyro grožio,
Kurio Naujaisiais dar daugiau
Turėk šalia savęs, žmogau!