Tegu kiekvienas rytas bus nauja pradžia,
Taip kvepiančia  šviežios duonelės rieke,
Kurioj tiek susipynę rankų meilės,
Ir nieko negailėta ir šventai tikėta.

Kad per duonelės riekę mes vieni kitus pažįstam,
Vadinam broliais ir seselėm rugio grūdo,
Nes mes be jo nei bręstam, nei pražystam
Ir neįgaunam skaistaus veido nuostabumo.
 
Į vieną pėdą išmokę rišti grūdą, maldą, darbą,
Suvaldę pyktį, apkalbas ir šlykštų melą,
Susigrąžinsim Dievo meilę, palankumą,
Gyvenimo ramybę be skandalų.
 
Ir bus gera širdis ir šviesus protas,
Ir po darbų namo sugrįš laimingi,
Ir švęsime  Naujus Metus be baimės,
Nes mūsų prašymus ir maldą Dievas girdi.