Metų laužas vis degs – nerusens –
Jei nenorim savim nusivilti,
Žiežirbuos virš likimo dubens
Ir ramins daug ką jautusią širdį.
 
Bus taip šilta, taip gera, jauku
Namuose ar pas artimą žmogų,
Kad neliks praleistų pamokų,
O kitas mes pamiršti išmokom.
 
Nors dabar visa tai nesvarbu –
Ne rankas pasišildyt atėjom
Užrašyti bereikšmių kalbų.
Reikia aukščio, erdvės, reikia vėjo.
 
Gal keista nuskambės, kad ramu,
Kada plaikstosi žiežirbom ugnys –
Bet ar virstų dirva arimu,
Ar statytumėm tiltą bedugnei,
 
Jeigu būtumėm tarsi akmuo
Tu nuo vartų, rakinamų naktį?
................................................................
 
Tad atėjusiems metams pamok,
Įsileiski, uždek ir imk degti.
 
2017 m. gruodžio 31 d.