Saulė leidos, šarkos raudojo –
Tu žinai, tu žinai –
Miško paslaptis mena naktis.
 
Laumės bėgo pelkių takais –
Neišduok, neišduok,
Ką mėnulis pamatė pažvelgęs žemyn.
 
Staugė vilkas, vėjas jam pritarė –
Nepabėk, nepabėk,
Kai po eglėm žvaigždės spindės.
 
Tolumoj gervės balsas aidės –
Negesink, negesink
Stebuklingos fėjų nakties.
 
Dega akys pabaisos tamsoj –
Nesibaigs, nesibaigs
Laumių burtai sapnuos.
 
Saulė kyla, rausta dangus –
Tu žinai, tu žinai –
Miško paslaptis slepia naktis.