Nenusimink, jei metai praėjo, gal liūdesys lanko.
Pažvelk – gamta vis keičiasi už lango.
Tai lietūs lyja, tai snaigės sukas
Ir kviečia lyg į paskutinį tango...

Nenusimink, kad metų daug praėjo,
Kad plaukus nudažė šarma.
Gyvenimo kely juk sustiprėjai,
Išmokai skirt, kas gera, o kas ne.

Nenusimink ir žinok, laikinai čia gyventi leista.
Laimingas tas, kurs įamžins savo vardą
Ir nesvarbu kuo, – Dievo duotu gabumu
Ar meile kitiems, draugiškumu.

Laimingų atėjusių Naujųjų Metų