(Žvelgiant į ežerais virtusius laukus)
 
Žmogau žmogau, ar myli savo žemę,
Ar tik tada ji tau gera,
Kada gražiai rugiai laukeliuos dera,
Anksti pavasarį sausa?
 
Bet būna laikas, kai jai padėti reikia.
Ne tik patręšt ar piktžoles išraut.
Gausus lietus raistu paverčia greitai,
Tada brandesnio grūdo nesulaukt.
 
Kai kas pasako: – Tegul bet kokia būna,
Europa pinigų vis viena atseikės.
Pasaulyje dažnai nelaimės siaučia, žūna,
O čia vieni niekai, žiemkenčiai iškentės.
 
Išlepino Europa, oi išlepino…
O gal neliko meilės žemei širdyje?
Rieda kombainai, modernūs traktoriai,
Nereikia žemės grumsto spausti saujoje.
 
Tačiau ir žmogui kartais nepakenktų
Iškasti griovį, paklot storesnį vamzdį.
Vanduo nubėgtų, linksmas nučiurlentų.
Dėkotų žemė, žiemot jai būtų lengva.