Kontrastas nuo durų trenksmo prie
švelnumo, prie visiškos harmonijos
Nejaučiamos,
išlaikomos tik užkulsiuose

Stovi - tavo eilė audruoti
Tavo solo
Kažkas netvirtai išstumia
Ant scenos

Perkūnija, gal nepatinka,
Kad žiemą sninga
Tik nuo pakylos matau
Tu neištikimas

Paleisčiau batelį, bet be jų
dar auditorija, pakila, juoda
suknelė, vienas šokis, kol
lieti kitą

Kol lauki - eilė soluoti
Jau stipriai agresija supas
Turėkluos, nusilenkiu kaip
Žaibas į žemę

Šypsais pirmoj eilėj
Ir pasakysi, kad aš patrakus
Tik
Čia
Lik
Tu neištikimas.