Susipins atminty ir laukimas, ir laikas,
Violetas rytų ir sidabras nakties.
Tu pabusi žvalus tarsi mylintis vaikas,
Išsijojęs žvaigždes ir viltis pilnaties.
Buvę klaidos nuslops, vėjas obeliai guosis,
Tarp tylėjimų supsis svaigus šnaresys,
Užu sodo sustings mano nerimo uosis,
Jis ir tylą, ir kalbą klusniai išklausys.
Patylėkim abu. Paskutinis laukimas.
Paskutinė giesmė ir skaudus ilgesys,
Nežinau aš, kodėl ir iš kur šitai imas —
Mano vienišą žvaigždę dangus užgesys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-12-30 09:58:41
Kitąmet ir toliau tobulėkit, toks būtų palinkėjimas, jis visai įmanomas ir netgi, manau, išsipildys su kaupu. Linksmų švenčių, tegul nebus vienišų ar užgesusių žvaigždžių :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-12-29 11:54:12
Jautrios eilės, įtikinančios...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-12-29 09:20:38
Patylėkim abu. Paskutinis laukimas.
Tebus šviesus laukimas Naujamečio nakties! ;)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-29 08:36:54
Puikios, išjaustos eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-29 07:17:57
Nuostabios eilės skleidžiančios spalvingą emocijų šviesą.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-12-28 23:04:43
puikus...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-12-28 21:03:24
Skrajūs, išjausti ir labai įtaigūs žodžiai...