"Viskas ko jai reikėjo - buvo šlakelis vandens. Be oro dūstanti žuvis gaudė paskutinius oro gurkšnius. Oro buvo daug, bet ji nemokėjo juo kvėpuoti... Visą gyvenimą išgyvenusi purvinos pamazgų duobės dugne, dabar ji tenorėjo į ją sugrįžti. Bet negalėjo. Ji buvo priversta gulėti kažkokiame tinkle, kurį nešė Purvina ranka. Ji bijojo? OOO taip. Nežinojo, kas jos laukia už niūrios pelkės ribų.

Po akimirkos, jai beprarandant samonę, ji suprato, kad artėja prie indo su vandeniu. Nejaugi ji vėl galės plaukiot ir but laisva kaip kažkadaise!?

Purvinoji ranka paėmė žuvytę ir įmetė į vandenį. Žuvelė pasijuto laisva. Ji vėl ėmė teškentis ir pagaliau vėl normaliai kvėpavo."

-galvoji gera pabaiga? Žuvelė akvariume?
Klysti.
- Ne visi indai, kuriuose yra žuvų vadinami akvariumais-

"...Staiga vanduo pasidarė kažkoks ganėtinai šiltas..."