čia aš
vaikštau
nuo kėdės prie kėdės
į lėkštes dėlioju
vakarienę
su Kūčių kvapu
pagardinta išgąsčiu
bus ilga vieniša naktis
netrikdysiu
paukščiams ramybės
tegul nebus jiems
pažįstama graužatis
kai ne vėjai suplėšo artumą
kai tenka glamonėt akimis
šviesas anapus gatvės
ir laužyt po gabalėlį pilnatį
kad visiems vienišiems
ligi ryto pakaktų