Gimė

Atsivėrė akys ir širdis –
Dangus jau kitaip, atrodo, šviečia –
Kas taip stipriai beldžias į duris?
Angelai... į kelią keistą kviečia.
 
Tik pakluskim ir dvasia keliaukim,
Nepamirškim ir širdies – ji trokšta...
Suktas kilpas pakely sugriaukim –
Link žvaigždės, to išsvajoto bokšto.
 
Jis vaizduotėj, jis mūsų minty –
Žvaigždė ves į nuošalų tvartelį –
Jokių bokštų... mūsų atminty
Sklis šviesa iš ėdžių, nuo  vaikelio.
 
Gimė... ir pasaulis Jį pažino,
Ėjo sveikint, nešė dovanų...
Kas Jo laukia? Tėvas danguj žino,
O dabar priklupt ir aš einu...
verutė

2017-12-23 16:35:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-12-24 01:48:53

Na, taip, gimė.