Tik atvirukas, toks standartinis
Pašto dėžutėj tarp kitų.
Taip pat spalvotas, naujametinis,
Su adresu ir su vardu.
 
Tiktai jauti, kad jis tau neša
Mielą lašelį šilumos,
Kuri draugystės giją tęsia,
Jaukumą šventiškuos namuos.
 
Tai kas, kad rankos nepaspausi,
Neapkabinsi per pečius,
Tačiau žinosi, širdim jausi —
Esi jiems artimas, brangus.
 
Gražus šeimos, bičiulių ratas,
Ramybė žemėj ir viltis,
Kad dar šviesus rytojus matos
Ir žvelgs dangus tau į akis.
 
Vos keli žodžiai, tai ne laiškas,
Ir tuos pačius seniai žinai.
Tik jų vis trokšti, vis jų reikia,
Nors ir kartotųsi dažnai.
 
Žmogui vienatvė — pilkas rūkas,
Kuriam šviesių minčių nėra.
Atskris laiškelis, atvirukas
Ir pralinksmės šiek tiek diena.