Kada ilgiausi vakarai,
o naktys – tarsi neviltis juoda, šalta.
Kada dienos beveik  nėra
ir ta pati tik ūkana pilka.
Kada toks metas, kai gamta
Nebando priešintis šarmotam apsnūdimui.
Ateina pasaka miškų taku basa
Ir atneša džiaugsmingą išsipildymo laukimą.
Belaukdami stebuklo būkime geri,
Į jį ateikime be sąžinės graužimo.
Lai paklydimai ir apgaulės liks toli,
Toli lai liks intrigos ir įvairios baimės.
Kada ilgiausi vakarai
Kalėdos stebuklus per žemę neša,
Tiktai mokėkim laukti, būkim jų verti,
Ir išsipildymas ateis per gruodžio tylą trapią...