3 dalis

Gyvenimas  niekuomet nekyla vien tik į kalną. Kartais vėjas pučia į nepageidaujamą pusę.

“S’este la vié!” Prancūziškai skamba maloniai, tačiau gali viskas pasisukti netikėta kryptimi, ir ne visuomet gyvenimo laivas meta inkarą linksmoje vietoje.

Turėjau paprasčiausią svajonę, kaip ir visos moterys: sutikti savo mylimąjį. Dar geresnis svajonių scenarijus: ištekėti už mylimo žmogaus ir pražilti drauge, padedant vienas kitam rasti kažkur pasimetusius akinius, palydėti pas gydytoją, padėti įtrinti mostį nuo sopančių sąnarių ir t.t.

Džiaugtis gyvenimu su šuniuku už pavadėlio- tai ne pats žaviausias gyvenimo modelis, ką gali tau pasiūlyti likimas. Mano sūnus Julius, besisvečiuodamas pas mane savaitgaliais, mėgo pasivaikštinėti su mano Jorksyro Terjero veislės šuneliu.

Kartą darganotą vidurdienį užsukau į knygyną “Bruna”. Akys užkliuvo už amerikiečio knygos “Būk protinga meilėje”. Autorius - garsusis psichologas PHIL McGraw. Jo televizijos laidos paplitusios visame pasaulyje. Nusipirkau šią knygą ir ne todėl, jog jaučiausi beviltiška vienišė. Tiesiog sukuteno smalsumas.

Ši knyga atvėrė man akis ir sąmonę. Ėmiau visiškai kitu kampu žiūreti į tuos pačius reiškinius. Pagaliau supratau, kodėl iki šiol nesutikau sau skirtosios puselės. Pasirodo “sėdėjau valtyje be irklų”. Tad pasąmonė mane blaškė į visas puses, išskyrus ne į lemtingą, tik man skirtą pusę. Nusprendžiau: imu iniciatyvą į savo rankas.

Dvidešimt pirmajame amžiuje žmonių kiekvienas judesys neapseina be interneto: perkame, parduodame, ieškome reikiamo maršruto, reikiamo partnerio… Praėjo tie laikai, kai studentų diskotekoje ar kavinėje susipažindavai su įdomiu vaikinu. Naujo amžiaus virusas – internetas. Tarsi stebuklingoji lazdelė. Pamojai į reikiamą pusę ir prašau tau,  visa ko širdis geidžia išdygsta po tavo kojomis arba įkrenta į tavo rankas. Tad išsirinkau rimtą pažinčių tinklalapį ir į kelionę. Šeštadienis- pasimatymų diena. Akį patraukė amerikietis vyras, šilto žvilsnio ir apvalių žandukų. Parašęs apie save: inteligentiškas, draugiškas, romantikas". Liuks. Susitarėme susitinkame išgerti arbatos mano miestelio jaukioje kavinukėje “Muzoje”. Šeštadieniais visuomet ten groja gyva džiazo muzika. Ant sienų ryškių spalvų natiurmortai, tapyti vietinių dailininkų. Interjeras šviesiai violetinio atspalvio, tarsi pavasarį sužydėjusios alyvos. Kruopščiai iširinkau staliuką prie lango, ir ėmiau laukti gerų akių amerikiečio. Nusprendžiau, jog abu Olandijoje esame atvykėliai, tad turėsime daug ką bendro. Baigiau išgerti trečią arbatos puodelį, o jo vis nėra. Vėluoja. Gaila. Tiek to, atleidžiu, ir uzsisakiau ketvirtą puodelį arbatos. Staiga plačiai prasivėrė kavinės durys, ir įėjo milžiniskų gabaritų vyras, panašus į banginį. Jo kūno masė ko gero nemažiau 200 kilogramų. Tai štai lauktasis amerikietis. Fiasko akivaizdus. Išlikau mandagi. Su Dzionu išgėriau penktą puodelį arbatos. Bet tuomet mano kantrybė išseko ir pasiskubinau link namų pas savo šunelį. Jau geriau dama su šuneliu, negu vargšė su bet kuo. Kvaila. Neįsigilinau į jo profilio informaciją, kur parašytas svoris ir ūgis. Pasirodo tai irgi svarbu. Sekantis kandidatas - lieknas, sportiškas olandas. Tiesa gerokai vyresnis, virš 60 metų. Tačiau tai vienintelis jo minusiukas.  Saulėtą šeštadienio popietę su galantišku olandu mano mėgiamoje kavinukėje gėrėme arbatą. Jo profesionalus foto aparatas darė man įspūdį. Žaviai žilstelėjęs, mielos šypsenos. Puiku! Vyras pasiūlė pasivaikščioti paupiu ir užfiksuoti gamtos šedevrus. Aš taip pat myliu gamtą, tad pasileidome paupiu. Nuėjus kokius 300 metrų, olandas ėmė dusti.  Paraudo, susirietė ir prigule ant tik ką nušienautos žolės. Kas jam? Gal astma, o gal širdies priepuolis? Jis negalėjo pratarti nė žodžio, tik žiopčiojo kaip žuvis krante. O jeigu jis ims ir numirs čia pat po mano kojomis? Kas tada? Siaubas! Romantiškas pasivaikščiojimas gamtoje baigėsi rūpesčiais. Ir vėl parbėgau namo pas šunelį.

Tik kada baigiau studijuoti knygą “Būk protinga meilėje”, sutikau savo antrąją puselę.  Visų vyrų pažinčių puslapio profiliuose infromacija su tuo pačiu tekstu:” ieškau mielos moters, smagiai praleisti laiką dviese”. O drauge per gyvenimą koja kojon?  To niekur neužtikau. Tačiau vienas išskirtinis profilis mane nustebino.  Dar niekur neskaitytas uzrašas: “ieškau rimtų santykių ilgalaikiui gyvenimui.  Ir džiaugsme ir varge drauge.” O, tai bent! Jis nebuvo gražiausias pasaulio vyras, ne linksmuolis, komplimentus nežarstantis. Ne. Tačiau Sigranas, toks jo vardas, buvo mielas, draugiškas, elegantiškas, jautrus, atviras, inteligentiškas vyras iš tropinės salos Šri lankos. Siauros azijietiškos, tamsiai rudos akys skvarbiai žvelgė iš nuotraukos. Juodos plaukų garbanos žavėjo. Tačiau su juo nėjau gerti penkių puodelių arbatos. Mes susirašinėjome žinutėmis porą mėnesių. Po to, sekantis žingsnis- kasdieniniai pokalbiai telefonu. Tik po trijų mėnesių nusprendėme susitikti jo mieste. Traukiniu mėgstu keliauti, tad smagiai nusiteikusi atvykau į Olandijos didmiestį.  Stotyje rugsėjo vėjas maloniai taršė mano palaidus plaukus. Iš tolo pamačiau artėjantį vyrišką, savimi pasitikintį vyrą. Tačiau arogancijos jame nei lašo. Charizmo su kaupu. Įteikė raudonų rožių puokštę. Kaip miela. Kalba liejosi upeliu. Jis buvo tik ką prieš pusmetį išsiskyręs. Santuokoje išgyveno 25 metus. Drauge užaugino dvi dukras ir posūnį. Sigranas dar nebuvo suvirškinęs skirybų energetinio balasto. Tad jis kalbėjo daugiausiai apie savo buvusią žmoną, kokia ji inteligentiška, stipri asmenybė, puiki mama, iš verslininkų šeimos. Visus aštuonis mėnesius Sigranas mielai dalinosi buvusio šeimyninio gyvenimo džiaugsmais. Vėliau išdrįso papasakoti dėl ko pykdavosi su žmona. Žinojau kokie buvusiosios hobiai, kokia mėgstamiausia jos kavinė, kokios neužmirštamos drauge praleistos atostogos Ispanijoje, Prancuzijoje, Chroatijoje, Italijoje. Ir visuomet kempinguose, gamtoje, pajūryje. Turėjau kantrybės ištisus ašuonis mėnesius įdėmiai klausytis pasakojimų apie jo buvusią žmoną. Pavydėjau? Ne. Tam esu per daug išmintinga. Tiesiog pritaikiau jam energetinę terapiją. Iki to laiko jau dirbau energetine terapeute. Mokiau žmones meditacijų, dalinausi paslaptimi kaip neigiamą energiją pakeisti teigiama ir pritraukti sėkmę į savo gyvenimą. Taip pat alternatyvi gydymo metodika Reiki (Japonų gydymo metodika) mano darbo dalis. Padėdavau žmonėms išlipti iš depresijos. Tuo užsidirbdavau pragyvenimui. Tad ir Sigraną, jam pačiam to nepastebint, išvadavau iš praeities energijos. Jo buvusi moteris  juk Sigrano dviejų dukrų mama, todėl gerbiau ją. Žinojau, jog aš esu visiškai kitokia negu ji. Jaučiausi besaiko jai dėkinga už gerą vyrą, kurį ji perleido man. Skirybos- jos iniciatyva. Po aštuonių mėnesių Sigranas išgijo ir nustojo kalbėti apie buvusią šeimą. Nuo tada jis ėmė mane be saiko lepinti. Į mano gyvenimą atėjo nesibaigiantis pavasaris, “drugeliai kūne” ir egzotiška erotika. Buvome panašūs į du įsimylėjusius paauglius. Per “ružavus akinius” stebėjau pasaulį. Jaučiausi girta nuo laimės, kaip tasai suomis, atostogaujantis Palangoje. Sigrano egzotiškas charismas svaigino lyg penkių žvaigždučių konjakas.

 Atėjo laikas susipažinti su Sigrano dukromis. Jaudinausi. O kas, jeigu jos manęs nepriims ir kaprizinsis, pavydės tečio? Tą vakarą, kai jo dukros atvažiavo susipažinti,  mano mylimasis laikė mane už rankos ir nepaleido visą vakarą. Tarsi tuo sakydamas dukroms: “tai mano moteris. Prašau gerbti mano pasirinkimą.” Ir jos mielai bendravo su manimi. Jaunėlė 16-metė Aida iš pradžių elgėsi truputį atsargiai. Įtariai paklausė:

-Violeta, kiek tau metų?

-Virš 50 metų,- atrėžiau, ir pastebėjau kaip ji nušvito. 

Atrodžiau daug jaunesnė, nes raukšlių kol kas neturėjau, o žilus plaukus lengva paslėpti. Tapau šatenė, mėlynomis akimis,  ilgais plaukais ir liekna figura. Apranga visuomet jaunatviškai stilinga. Kosmetikos nenaudojau. Su Dorina ir Aida susidraugavome. Laukdavau, kada jos mus aplankys. Ypatinga energija įsisiūbuodavo joms apsilankius. Mylėjau mergaites, o jos atsakė tuo pačiu. Jo dukros lepino mane dovanomis. Todėl gerbiau jų mamą, mano mylimojo buvusią moterį, apie kurią žinojau daugiau negu reikėtų.

Neužilgo mylimasis pasiūlė gyventi drauge pas jį. Tad su šuneliu, juoda kate (iki to laiko ir ją įsigijau), baltu pianinu ir didžiule biblioteka atsibeldžiau pas Sigraną į didmiestį. Mano šunelis puikiai sutarė su juoda kaip naktis kate, kurios akys oranžinės. Sigrano  augintinis didelis šuo Stefarto veislės. Tad visas gyvūnėlių paradas namuose. Jaukuma. Ypatingai jautrios sielos Sigranas mokėjo skaityti mintimis mano norus. Telepatija. Sakoma, jog įsimylėję skaito vienas kito mintis ir pildo norus.

-Violeta, manau tavo sūnus Julius galėtų pagyventi su mumis. Mieste lengviau rasti darbo.

-Mielasis, esu begalo tau dėkinga. Tu tik ką išpildei dar vieną mano savajonę.

Iš tiesų Julius jau kurį laiką ieškojo darbo informatikos srityje. Tad neužilgo apsigyvenome trise, neskaitant mūsų gyvūnelių armijos. Sūnus studijavo koledže informatiką, tačiau nebaigė. Nerado kur atlikti praktiką. Julius stengėsi rasti stažuotę, išsiuntė virš 50 solicitacinių laiškų. Mes jam nupirkome puikų kostiumą, tam pritinkančius batus, baltus baltinius. Tačiau be rezultatų. Julius nerado kur galėtų dirbti pagal specialybę. Tad gavo tik trečio lygio informatikos specialybės diplomą- nebaigtas koledžas. Sūnus įklimpo į juodą liūdesį. Gaila buvo žiūrėti į nusivylusį sūnų.

-Mama, kodėl man taip nesiseka? Tiesiog staugti norisi.

-Sūneli, tu išsirinkai specialybę, kurios paklausa per maža pasiūlai.

-Tai mano svajonė ir nežadu jos atsisakyti. Neisiu dirbti bet kokio darbo. Tada sudžiūčiau. Arba informatika arba bedarbis, grojantis gitara.

Atrodė mūsų laimei niekas negrėsė ir ji tęsis amžinybę. Rami namų idilija- tai ko taip ilgai ieškojau ir pagaliau radau. Julius su Sigranu inirtingai puolė ieškoti darbo informatikos srityje. Rado tik metalo gamykloje šaltkalvio darbą, kuris kenksmingas sveikatai. Julius atsisakė. Pritariau. Po metų sūnus pakėlė sparnus ir išsikraustė atgal pas patėvį į miestelį. Mūsų namuose jam trūko laisvės, prie kurios jis buvo pripratęs nuo 18 metų.

-Mama, tu esi per griežta, įkyrėjo tavo patarimai apie sveiką mitybą ir kitą nesąmonę. Ačiū jums už meilę man. Esu tikrai dėkingas, bet negaliu daugiau nė dienos pasilikti čia. Šį vakarą išsikraustau.

-Juliau, tu esi visuomet laukiamas mūsų namuose. Nepamiršk to. Jeigu nepasiseks, visada gali sugrįžti,- pasiūlė Sigranas.

Sūnus buvo jau apsisprendęs, tad nieko kito neliko kaip palinkėti jam sėkmės ir palaiminti jį. Julius grįžo pas Bertą.

Siaubingas nusivylimas. Mes su Sigranu tiek daug stengėmės jam padėti. Bet prieš vėją nepapūsi. Uždrausti išvažiuoti? Jis 26 metų, suaugęs jaunuolis, kuris pats sprendžia kas jam tinka, o kas ne. Žinojau.  Sūnus klysta. Jaučiau, jog jo laukia sunkumai. Bet kartais reikia pačiam iš savo kaidų pasimokyti. Tad palikau Juliui pačiam išbandyti savo likimą.  Tik tuomet dar nežinojau, jog jo klaidingas pasirinkimas kainuos jam sveikatą. Praejus vos pusmeciui  Julius atsidūrė tarp žemės ir dangaus - komoje.