Baltose pusnyse tyliai laikas užminga,
Atsigauna dvasia naktyje paslaptingai.

Aš joje palikau savo širdį atvertą,
Kad dangaus angelai laimės dulkių pribertų.

Aš joje palikau savo kančią ir skausmą,
Nekentėsiu daugiau, tiktai dvasioje augsiu

Link Šaltinio, kuris šią Visatą sukūrė
Ir žvaigždžių liepsnomis šaltą naktį užbūrė.

Stebuklingoj nakty verias dangiški vartai.
Aš prie jų palikau savo širdį atvertą...