Paskutinės dienos kalendorium bėga,
Paskutinės dienos nuskrenda su vėju,
Čia sniegu iškrinta, čia lietumi laša,
Spėjai ar nespėjai – viską šluoja, neša.
 
Nieko nepakeisi, nieko nepridėsi,
Gal ne vieną žodį ir atimt norėsi.
Storą metų knygą, širdimi rašytą,
Laikas užrakinęs, siunčia į archyvą.
 
Ar ir vėl rašysi, ar ji bus geresnė,
Negali žinoti ir ne tau nuspręsti.
Gal žibės žvaigždutės, brėkš svajonių rytas,
Galbūt jį pasveikins už tave jau kitas?
 
Suksis metų ratas su darbais naujais,
Tik nelaimės, klaidos vėl tos pačios eis.
Galbūt meilė, laimė širdy apsistos,
Gal nakties pamėklė įkandin kvatos?
 
Bet tik taip norėsis sau vilties linkėti,
Kad dar vieną knygą parašyt galėsi.
Šįkart pilną gėrio, saulės spindulių,
Be tamsos šešėlių, puslapių tuščių.