Daug norėta ir daug nugyventa.
Bet gyventa tikriausiai per daug,
Nes kas buvo –
Tau liks visad šventa,
Visa kita tik žada –
Palauk...
Ir tu lauki tas pats basakojis
Piemenukas.
Ganai lyg avis
Savo būsimą laiką, aukojies –
Dar tiki, kad galiausiai nušvis
Išganingi rytai...
Kai ištiesęs
Savo ranką Jis laimins tave.
Plieno virbais virs tavosios tiesos
Ir įkalins tave lyg narve...
Juk gyventa kas kartą iš naujo,
Tad tikra vakarykštė diena.
.............................................................
Lesa trupinius paukščiai iš saujos –
Tik nebūna jiems niekad gana...
2017 m. lapkričio 17 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-12-16 10:35:12
Tobulai !
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-12-16 10:07:27
Paukščiams skrydžio aukščio tereikia... trupinių... nedaug...
Iškalbinga, puiku...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-15 13:23:26
Prasmingos eilės - puiki lyrika...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-15 12:40:34
išminties perlai, labai gražios dvi paskutinės eilutės