Baltas sniegas. Senas namas.
Padūmavus toluma.
Paskutinės gruodžio dienos,
O sapnuos mana mama.
Apsivilk šilkinį rūbą,
Drauge mano praeities,
Teprasprūs pro žvarbią pūgą
Krislas tavo atminties.
Teuždegs svajonių ugnį
Mažas angelas vilties,
Kai gūdžioj padangėj stūgaus
Vėtros lig kūčių nakties.
..............
Baltas sniegas. Senas namas.
Praeitis sparnus išties,
Mano Angele, lenkiuosi
Ir prašau tave vilties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-12-16 16:33:52
Klasika.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-12-15 15:05:20
lengvai susiskaitė ,gražus prašymas
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-15 13:33:59
Nuoširdžios eilės, o ypač paskutinis posmelis paveikus...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-15 07:44:19
Eilės plaukiančios iš širdies.