Apkabinu aš savo meilės krantą –
Pražysta gėlės, vasaros garsai,
Prie namo slenksčio liaunos katpėdėlės,
Užburtas fleitos garsas, ten visai
Nelieka laiko purviniems žaidimams,
Nei vykdymui neduotų pažadų,
Slaptingi žingsniai vėl lėtėti ima
Ir darosi velnioniškai graudu.
Žinau, kartosies tu ant atvirukų,
Ant skiautės popieriaus suglamžyto kampe,
Neįžiūrėsiu aš pro tirštą rūką
Tavęs nutolusio, bet melsiuos už tave.
.............
Apkabinu aš savo meilės krantą,
Tu toks nutolęs nuo visų krantų,
Užmiega katpėdėlės, laikas turi
Ir pasibaigęs suktis vėl ratu...