Sniego apklotas kelią užklos,
Ilgą kelią, kur lemta negrįžti,
Šaltas vėjas už lango kvatos,
Baltos gėlės iš lėto nuvysta.
Spraudžias užantin skausmas, gėla,
Nemeluok, kad sugrįžt nenorėjai,
Kad tavęs greta skausmo nėra,
Siaučia vien tik nenuorama vėjas.
Balto skausmo užklydę kerai
Smigs širdin lyg ledų atplaišėlės,
Ir žinosiu, užmigt negerai,
Sapną lanko vidurnaktį vėlės.
..................
Sniego apklotas kelią užklos,
Smigs širdin atplaišėlės žiemos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-12 10:26:47
Širdgėla žiemos baltume
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2017-12-12 08:28:07
dainingai
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-12-12 07:27:19
Sopulingos eilės...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-12-11 22:47:56
"Nemeluok, kad sugrįžt nenorėjai..."
Kartais melo neužkloja joks sniegas...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-11 21:38:51
Puiki žiemiška lyrika. Patiko ir pats pavadinimas "Žiemos atplaišėlės"
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-12-11 20:50:08
Tiesiai į širdį. Priglausiu.♥
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-12-11 20:30:55
trumpai, subtiliai ir aiškiai.patiko