Tekant Saulei iš Rytų
niekam nebereikėjo išvarytų
iš dangaus angelų,
kurie užsivilkę skaisčius arnotus
giedojo Gloria excelsis Deo
ir švytėjo lyg iš reklaminio foto,
liesdami pirštais geltonus lapus
lyg banknotus.
 
Bet Angelas sargas saugojo
mane nuo nuodėmės kaip mirties,
todėl ranką uždėjęs ant peties
vedė tiesiausiu keliu,
kai lapės aršiai lojo dėl nieko
ant apleisto šulinio svirties,
o dangus dar nebuvo išsiblaivęs
iš rudeniško miego.