Santrauka:
Tai seniena, aplankius gimtąjį kraštą ir tėvų kapus...
Deja, neatradai takų savų,
Kur dingo jaunystės pasaulis –
Gal tik pasėjo tylių minčių –
Sunyks nepaliestos saulės?..
Neapglėbei gimtinės laukų,
Jie nuo tavęs tolo, nuėjo –
Paliko lopinėlis smiltelių gelsvų –
Išnyksi dūmu nupūsta vėjo...
Gyvenimas plauks, saulė neges
Sukeldama bangas kaitrias,
Tikrai, nieks nepasiges tavęs –
Laikas skubėdamas užvers vagas.
Oš pušys, siūbuos balti beržai,
Laikmetis skleis savitą ritmą –
Nežinai, kada išnyksi amžinai
Ir kas atneš geltoną klevo lapą?
2007 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-30 10:00:45
Su visais taip atsitiks, tokia tikrovė.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-29 20:21:00
Liūdnos mintys prieš dešimtametį jus aplankę, manau, aktualios ir dabar...