Laiko ratą atsukt jei galėčiau,
Kita saulė man šviestų delne.
Ir nakties pilnaty kitos žvaigždės
Spindėtų, deja...
Išminties labirintai aiškėja, kolei
Saulė pasislepia lauko gale,
Ir eini per gyvenimo lapą, susitaikai
Su tuo, ko pakeist nevalia.
Nes kitaip juk įgriūtum į prarają
Ir išlipti iš jos būt sunku.
Einam savo keliu ir vis laikom egzaminą.
Kam gi jis? Antro šanso nebus.
Patirtis pavėluota, egzaminai,
Nesvarbu, kad geri pažymiai, juk neduota
Atsukt laiko rato į pradžią, o iš naujo
Vėl viską pradėt per vėlai.Jau ne tas,
Mintyse įrašyta senoji istorija,
Neišbrauksi iš jos anei vieno skiemens.
Tad likimą priimkim kaip pamoką,
Ją reikėjo išmokt daug anksčiau.
Dar prieš patekant saulei, žvaigždėms
prieš nušvintant, nebūties paslapty,
Gal minty kažkieno, besiruošiant ateit
Į šią žemę slaptingą, savo žiedo nuskint.