Aš į tave tarsi į vasarą ėjau,
Plaukais palaidais, su gėlėm rugpjūčio,
Nuo skausmo, alkio, ilgesio gijau
Lyg pasiruošusi žalių atolų pjūčiai.
Kadais sula jau nutekėj, šile beržai,
Ropojo delnu mažos boružėlės,
Plaštakės margos lavino sparnus
Ir švelniai dobilai lankoj sužėlę.
Užrakinau į neviltį vartus
Ir išmečiau raktus – palaimink būtį,
Priglausk, sušildyk, vaisius lai kartus
Apleidžia ilgesio sapnus rugpjūty.
Aš į tave tarsi į vasarą ėjau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-27 09:32:27
Labai mielas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-11-26 19:19:06
Užrakinau į neviltį vartus – geras sprendimas. Gražus ėjimas... Miela skaityti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-26 18:42:16
Gražiais žodžiais sudėliota.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-26 15:39:11
Lengvai ir gražiai skamba Jūsų lyrika,,,
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-11-26 14:02:18
Ačiū autorei, tikrai lyrikei visa to žodžio prasme.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-11-26 12:39:32
Na va, o jau ir ruduo šlapias baigias, tuojau į plaukus kris išbalę snaigės. O tu rugpjūti vis dar meni, ir į mane meti akmenį... (ai čia toks ekspromtas gavosi tarsi ir ne į temą).
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2017-11-25 19:07:43
pasakyms: kadais sula jau nutekėj šile beržai( žiemgalių šnekta), kadaise jau sula ir vėlei nutekėjo, o šile beržai