Švari kaip niekad.
Nuo minčių
apie kasdienę trintį.
Nuo laukimo džiaugsmo
švari. Nublizgintais nagais
stveriu nekantrią viltį,
mėginančią pasprukt,
nebūti paskutinei,
kurią pašalinsiu,
atėjus laikui.
Tokia mana duotybė:
Trinti viską lauk ir
viską vėl priglaust iš naujo.
Laukinę obelį savyje išsaugot,
tėvulio drebule virpėt
prieš aukštą Dangų,
nenusilenkiant.

2017-11-24/ 25