Praeitį skirtingai mudu lopom...
Lopinėliai – laiko nuskalbti...
Atvira tau būti nesimokau,
Kad išliktų tai, kuo dar tiki.
Dar viliesi, jog paduosiu ranką,
Dar tiki, kad galim eit greta.
Sraunūs šaltinėliai neišsenka...
Upeliūkštis – neištvins upe!
Veltui ir paveikslą saugai mano.
Jog tik aš nesikeičiu tikies?
Per ilgai jis atminty siūbavo,
Ant jau aprūdijusios vinies...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-11-27 10:25:20
Oi, kad pavasariais upeliūkščiai išsilieja...gal taip ir atsitiks.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-26 16:39:26
Geros eilės.
Dar gerai, kad tik nuskalbtais lopinėliais, o būtų kur kas blogiau, jei jie būtų dar ir skylėti.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-11-26 14:30:08
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-24 18:11:51
Gyvenimiškos ir geros eilės... Lakas lig lietus viską nuskalbia...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-24 11:33:00
išties puikus eiliukas...pagaulus, gyvas