Nusitęsia gruodin ar net lig Naujųjų rudens migrena,
Kai skauda lig alpulio –
Imu savy, vos prisilietus krūpčiot.
Nors kvapą rakinančio rūko, lietaus bučinių negana,
Ir nejuntu pertekliaus varnų karksėjimo.
Bet viduj tuščia.
Be to, ir stogai pakabinti ant medžių viršūnių prislėgs –
Taip dieną nutinka.
Išties, kartais būna sunku net atskirti,
Kur baigiasi dangūs ir vandenys...
Kabau virš bedugnės skylės,
Joje telpa viskas –
Dabar, praradimai, sapnai, netgi viltys...
Tik mintys dar bando kabintis nukritusių lapų krūvos –
Ne ką iškapstys, bet tiesiog pasistengia nekrist ir išlikti
Šalia...
Šiuo metu nesvarbu, kas ir ką, ir kodėl pagalvos –
Apliñkinių netgi buvimas dažniausiai man sukelia pyktį.
Rudens migrena...
O kadaise, menu, juk buvau atsparus,
Šventai įsitikinęs –
Rudenys – pãklaidos metuos...
Ir tu čia
Vien tam, kad paglostytum sąnarius arba atspėtum orus.
....................................................................................................
Keisčiausia, liga prasidėjo birželį –
Po menko lietučio...
2017 m. lapkričio 21 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2017-11-24 20:46:36
Jau kitaip - čia man įdomiai
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-24 18:30:58
Nepažįstu tikrosios migrenos, bet rudeninė tai iš tikrųjų kabo virš mūsų galvų... Įdomiai ji aprašyta.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-24 11:31:44
Puikiai perteikta nuotaika, labai įtaigu ir tikra...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2017-11-24 08:44:57
Rudens migrena...
O kadaise, menu, juk buvau atsparus,
Šventai įsitikinęs –
Rudenys – pãklaidos metuos...
...nėra kas komentuoja, nes geriau poeta nesukurs, eilės plaukiančios tyliu rudens šnaresiu prisotintu liūdesio...puikus...