Tu vis troškai, norėjai priglust
Prie krūtinės, širdies sužeistos,
Iš kur meilės šaltiniai ištrykšta.
Tavo kryžius sunkus, jį dalinkim perpus,
kaip jį nešti nyku, toks dygus tavo kelias.
Ir erškėčių dygliai virsta kraujo lašais,
Kančia srūva upeliais. Dieve, leisk man
Mylėt, šitoks siauras gyvenimo sparnas,
Dieve, leiski man tavąjį veidą pažint.
Jei nespėsiu aš savo širdies ilgesy
Paskandint, ar pažinsi mane?
Ar aš būsiu tik pilkas šešėlis tavajam delne,
Šviesos angelo suteptas sparnas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-24 08:31:04
Turit stilių. Bet tai jau, berods, sakiau.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-23 16:14:44
Na, iš tikrųjų adventinis...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-23 11:26:25
Ar aš būsiu tik pilkas šešėlis tavajam delne,
Šviesos angelo suteptas sparnas.
išraiškinga pabaiga...labai