Lyg melsvoj skaroj įsisupęs,
apsijuosęs vainikais žaliais,
šlaito kraštą įrėmęs į upę,
bočių paslaptį kalnas slepia giliai.

Čia užkopę semiamės tvirtybės,
tartum maldos klausomės tylos.
Ir lyg girdim – trimitų šauksmas kyla.
Lyg priesaiką širdis jį atkartos.

Įsijauskim į piliakalnio tylą,
mūsų protėviai  laisvės kariai.
Jų troškimai į širdį prabyla
ir jie mus lydės amžinai.

Sukilimus, karus prisiminęs
kalnas išsaugojo kaulus didvyrių tėvynės.
Tautinė vėliava amžiais plevėsuos,
mums primindama laikus tuos