Laiškas močiutei

Santrauka:
Visada žavėjo tarmiška kūryba... senelių nematerialusis palikimas... mano vaikystės vasaros bėgiojo prie Ringuvos upelio, Amalių kaime pas latvius senelius... o kalbėdavome dviejų kalbų mixu
Mano mieloji
Vecmāmiņa,
rašau Tau laišką
latviešu valoda… Labrit.
Šiandien Ugnytei (jau mano anūkei)
Trīspadsmit.
Ji tokia nuostabi
jauna meitene,
tikra gražuolė.
Simta un vairak
malonių prašau jai:
saules, ūdens un maizes
ir laimės… dar kartą laimės
loti lūdzu…
Kokia šviesi ši diena
kopā ar tevi... kopā ar mani
ir mūsų mergaite…
PALDIES… ačiū
AČIŪ likimui, kad abi JUS turiu
……………………….. tegloboja mus Dievas.
Tava Ritine
KitaJūra

2017-11-22 07:37:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-11-22 21:16:29

labai gražiai skaitėsi tie latviški žodžiai...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-11-22 09:30:34

Labai miela skaityti, gal, kad ir mūsų šeimoje kartais gali išgirsti ta kalba tariamus
žodžius.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2017-11-22 09:02:50

...žaviuosi tais kurie sugeba protėvių kalba kalbėti, nors aš ir nelabai suprantu, sunkoka skaityti, bet tai tikrai yra vertinga laike...