naktie
tu vėl šukuoji
mano plaukus
lenktomis šukomis
ne motinos ranka
sapnais jas spaudi
suraukęs antakius mėnulis
dangų pjausto po riekę
besimaivančioms žvaigždėms
naktie
už lango pasaulis viešas
ir...
nužydėjimas žmonėse gėlių
apkalbėti kitą ne tik dabar
visuomet buvo šventa
naktie
nors tu paliauki rauti plaukus
leisk pirmai baltai snaigei
paliesti žemę švariai
be žmogiškojo speigo
leisk pasimėgauti
jos nekaltuoju tyrumu
naktie
numesk lenktas šukas
į šalį
leisk neskubant džiaugsmus
klaidas ir netgi nuodėmes
širdimi priglaust
2017-11-16/17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-19 08:41:37
Be žmogiškojo speigo... Tokios tad ir eilės. Šiltos.