po nakties

naktie
tu vėl šukuoji
mano plaukus
lenktomis šukomis
ne motinos ranka
sapnais jas spaudi
suraukęs antakius mėnulis
dangų pjausto po riekę
besimaivančioms žvaigždėms

naktie
už lango pasaulis viešas
ir...
nužydėjimas žmonėse gėlių
apkalbėti kitą ne tik dabar
visuomet buvo šventa

naktie
nors tu paliauki rauti plaukus
leisk pirmai baltai snaigei
paliesti žemę švariai
be žmogiškojo speigo
leisk pasimėgauti
jos nekaltuoju tyrumu

naktie
numesk lenktas šukas
į šalį
leisk neskubant džiaugsmus
klaidas ir netgi nuodėmes
širdimi priglaust

2017-11-16/17
Mira Mira

2017-11-19 04:59:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-11-19 08:41:37

Be žmogiškojo speigo... Tokios tad ir eilės. Šiltos.