Mirė TAS, kurio dėka
Rašiau eiles.
Gyrė darbus,
Nuo pat pirmo
Ligi paskutinio...
Kam dabar
Rimuosiu eilutes –
Smuiko raudai,
Ašarai ant skruosto?
Mintys kuždas
Ir mane ramina:
Susitiksim. Visų laukia
Išėjimo švyturys
Amžinybės uoste.
Dabar teks sau rašyti eiles ir kritike pabūti.
Toks tas likimas:
"Tarp skausmo, ašarų, juokų
Yra juk daug gyvenimo takų,
Bet jie visi žmonių minias
Į bendrą pilį nusives".
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-03-15 10:20:54
Liūdesiu persmelkta ir ... palieka pamąstymui dėl gyvenimo prasmės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-14 21:32:03
Dabar teks sau rašyti eiles ir kritike pabūti.
Toks tas likimas:
"Tarp skausmo, ašarų, juokų
Yra juk daug gyvenimo takų,
Bet jie visi žmonių minias
Į bendrą pilį nusives".
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-11-14 11:06:33
Žodžių nedaug, bet viskas pasakyta...